Iniciatyva „Gamta mieste“ – klimato kaitos iššūkių sprendimas per maisto tinklus

Nevyriausybinės organizacijos „Kultūros dirbtuvė“ mokymosi programa „Gamta mieste“ skatina bendruomeniškumą, bendrakūrą ir klimato kaitos iššūkių nagrinėjimą konkrečios vietos kontekste. Šeštų klasių ar vyresniems moksleiviams bei suaugusiesiems skirtomis programomis čia kuriami vietokūros eksperimentai: įrengiamos lauko mokymo(si) erdvės, buriamos miesto daržų bendruomenės bei integruojami kiti gamtai draugiški sprendimai miestuose.

Skatina daržininkystės tradiciją

Pasak organizacijos „Kultūros dirbtuvė“ direktorės ir iniciatyvos „Gamta mieste“ sumanytojos Evelinos Šimkutės, organizacijos komandos narius vienija svarbi misija – atskleisti ir įgalinti vietovių biokultūrinį unikalumą, skatinti žmones imtis veiksmų atkuriant sąlygas gyvybės sistemų klestėjimui urbanizuotose teritorijose.

„Daugybės bendrakūros bei savanoriškų jėgų dėka kuriasi ir auga tokie reiškiniai kaip vietos aktyvavimas VIII forte, sodininkystė mieste „Šilainių sodai“, su  kuriais  aktyviai dirbame nuo 2018 metų. Šiuose soduose yra edukacinės erdvės su pakeltomis lysvėmis, suoliukais, kompostinėmis, organizuojami įvairūs susitikimai ir edukacijos miesto daržininkystės tema, prie kurių jungiasi ne tik suaugusieji, bet ir moksleiviai“, – sakė E. Šimkutė.

Pašnekovės teigimu, vykstant urbanizacijai ir ženkliai augant gyventojų skaičiui miestuose, ryšys su maistu, dirvožemiu ir įvairiomis gyvybės rūšimis vis labiau silpnėja. Miesto gyventojai, tarp jų ir jaunimas, nebeturi galimybės tiesiogiai matyti, kaip atsiranda ir keliauja maistas maisto grandine, o silpnėjant šiam ryšiui, trūkinėja ir individualūs bei kolektyviniai gebėjimai spręsti klimato kaitos iššūkius.

„Džiaugiamės, kad susidomėjimas kasmet auga. Sulaukdami vis daugiau pažinti, patirti ir patiems užsiauginti valgomuosius augalus norinčių mokinių klasių, pradėjome „Gamta mieste“ iniciatyvą. Tai yra neformalaus ugdymosi programa švietimo bendruomenėms, kurioms rūpi gamta jų mieste. Tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie klimato kaitą, biologinę įvairovę ir maisto tinklus, pavyzdžiui, kaip iš sėklos užsiauginti valgomąjį augalą ir kaip jį paversti troškiniu. O svarbiausia – visa tai daryti lauko erdvėje“, – dalinosi E. Šimkutė.

Ugdo bendrakūros kultūrą

10-ies užsiėmimų neformalaus ugdymo programos „Gamta mieste“ metu derinamos teorinės žinios ir praktiniai užsiėmimai. Dalyviai ne tik nagrinėja kompleksines klimato kaitos, biologinės įvairovės ir maisto tinklų temas, bet ir patys analizuoja, sistemina žinias, jas praktiškai pritaiko savo kurtose žaliosiose erdvėse.

„Užsiėmimų metu dirbame ne tik su moksleiviais, mokytojais, mokyklos bendruomene, bet ir su netoliese įsikūrusiais miesto gyventojais. Ši erdvė tampa ne tik mokyklos nuosavybe, bet ir vieša vieta miestiečiams, to rajono gyventojams, kurie kad ir savaitgaliais gali ateiti ir pasimėgauti žaliąja zona“, – sakė E. Šimkutė.

Pašnekovė atvira – gyvenant amžiuje, kai miestai plečiasi ir juose galimybių užmegzti tiesioginį ryšį su maistu mažėja, svarbu ieškoti alternatyvių galimybių. Neformalaus ugdymo programos „Gamta mieste“ integravimas mokyklose padeda šią tendenciją keisti iš esmės.

„Programos metu ne tik gilinamės į teorines žinias, bet ir praktiškai įkuriame lauko mokymosi erdves – miesto daržą, bioįvairovės oazę ar tiesiog lauko klasę su pakeltomis lysvėmis, suoliukais, kompostinėmis. Jose moksleiviai ir bendruomenės nariai gali praktiškai pabandyti įgyvendinti savo idėjas, prižiūrėti skirtingus augalus, susipažinti su dirvožemiu, sužinoti, kaip dirbti su įvairiais įrankiais. Viską kuriame kartu žingsnis po žingsnio, o metų gale jau turime viešą erdvę, kurioje sezono metu yra labai jauku ir žalia“, – sakė E. Šimkutė.

Anot pašnekovės, programos komanda ne tik atliepia poreikį kurti edukacines erdves, biologinės įvairovės oazes prie mokyklų, bet ir skatina visa tai integruoti į formalaus ugdymo programas, kadangi lauko erdvė gali būti iš karto naudojama formalaus ugdymo užsiėmimams.

„Ieškant pirmosios mokyklos, kurioje galėtume įgyvendinti programą, į mus kreipėsi net septynios skirtingos mokyklos. Jos atsiuntė savo viešų erdvių nuotraukas, ir kai kurios mokyklos išties atrodė įkvepiančiai – jų lauko erdvės priminė nedidelius parkelius. Tačiau dauguma mokyklų neturi galimybės pasiūlyti savo moksleiviams žalios lauko erdvės. Kai kuriose jų lauko erdvės yra parkavimosi vietos, suoliukų jose tiesiog nėra. To vis dar labai trūksta Lietuvos mokyklose“, – sakė E. Šimkutė.

Suteikia galimybę pažinti ir mokytis

2024 metais programa įgyvendinta Kauno Martyno Mažvydo progimnazijoje – mokyklos teritorijoje įrengta lauko klasė su pakeltomis lysvėmis, suoliukais, kompostinėmis, pasodinta valgomųjų augalų, įrengtos buveinės biologinei įvairovei.

„Moksleiviai džiaugiasi, jog įgavo praktinių įgūdžių – jiems buvo smagu išmokti naudotis įrankiais, sodinti ir prižiūrėti augalus, įgyti šiek tiek kitokios ugdymosi patirties. Daugumas jų atkreipė dėmesį, kad ir pačioje mokykloje atsirado daugiau sveiko maisto pasirinkimų, mokykla pradėjo dažniau dalyvauti įvairiuose gamtiniuose projektuose. Programoje dalyvavę šeštokai įgavo didžiulį teorinių ir praktinių žinių bagažą. Galima sakyti, tapo tikraisiais šios lauko klasės ambasadoriais“, – džiaugėsi E. Šimkutė.

Anot pašnekovės, projektas sutelkė visą mokyklos bendruomenę, kadangi kiekvienas jos narys stengėsi kažkuo pagelbėti, rodė iniciatyvą prisidėti.

„Direktorės teigimu, tai buvo nuostabi galimybė pamatyti vaikus ir tėvus iš visai kitos perspektyvos. O ir tas impulsas, atėjęs iš „Gamta mieste“ programos, labai natūraliai pasisėjo mokykloje ir toliau gyvuoja. Mokyklos direktorė įvardino, kad didžiausias „Gamta mieste“ indėlis mokyklai buvo bendruomeniškumas, sutelktumas, bendrystė ir kultūros puoselėjimas. Ir tai yra vertės, kurių negalėjome numatyti pradėdami įgyvendinti šią programą“, – sakė viena iš iniciatyvos kūrėjų E. Šimkutė.

Pasak pašnekovės, programoje integruotos papildomos žinios apie jaunimo raidą, skiriamas dėmesys socialinei, aplinkos ir vartojimo įpročių kultūrai, o kiekviename užsiėmime pasitelkiami metodai, ugdantys bendrakūros kultūrą bei lyderystę.

„Šios programos misija yra prisidėti prie smalsių, kūrybingų bendruomenių mokyklose, organizacijose ir vietovėse kūrimo. Siekiame ugdyti šių bendruomenių gebėjimus mažinti savo poveikį klimatui ir nuolat tobulėti, mokantis prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Turime viziją, jog kiekvienas Lietuvos gyventojas, tiek mažas, tiek suaugęs, turėtų galimybę kurti ryšius su maistu: nuo sėklos sėjimo į žemę iki derliaus valgymo. Siekdami, kad miestai būtų pilni gyvybės, privalome galvoti ne tik apie žmogų, bet ir apie greta gyvenantį vabzdį, paukštį ir kitas mus supančias gyvybės formas“, – sakė E. Šimkutė.

Pašnekovės teigimu, programoje dalyvavusiems moksleiviams daug kas buvo nauja ir nepatirta – kas pirmą kartą sėjo sėklą ir bandė prižiūrėti augalą, kas pirmą kartą sužinojo įvairių valgomųjų augalų pavadinimus ir juos paragavo, kas pirmą kartą naudojo grąžtą ir siaurapjūklį, galiausiai, padedamas kitų, įrengė lysvę.

„Tai buvo nauja patirtis tiek mokyklos bendruomenei, tiek moksleivių šeimoms. Jie sužinojo, kaip auga parduotuvėje parduodamos daržovės, kad agurkai auga virš žemės – mes jų neišsikasame. Mokėsi apie apdulkintojus vabzdžius ir kuo jie svarbūs mums ir mūsų valgomiems augalams bei daržovėms. Buvo moksleivių, kuriuos mokytojai įvardino kaip ne tokius stropius ar akademiškai pažengusius, tačiau užsiėmimų metu jie tapo tikrais lyderiais ir vadovavo komandoms įrengiant lysves, sodinant augalus bei juos prižiūrint. Jiems tai buvo galimybė atskleisti visiškai kitas savo asmenybės puses, kurių galbūt iki šiol neturėjo galimybės atskleisti“, – sakė E. Šimkutė.

Anot pašnekovės, susitikimų metų moksleiviai sužinojo, kaip svarbu saugoti ir tausoti vandenį, kaip auginti augalus, stengiantis sumažinti jiems reikalingą vandens kiekį. Mokėsi, ką reiškia sveikas dirvožemis ir kaip palaikyti jo sveikatą. Sužinojo apie kompostavimą – kodėl ir kaip reikia kompostuoti. Taip pat susipažino su klimato kaita bei jos kompleksiškumu – kad kiekvienas veiksmas turi pasekmę ir kodėl reikia veikti tikslingai.

„Noriu pasidžiaugti, kad šiuo metu mes skleidžiame žinią apie neformalaus ugdymo programą „Gamta mieste“ ir ieškome partnerių, rėmėjų, mecenatų bei mokyklų, kurios norėtų, jog jų mokyklos teritorijoje atsirastų neformalaus ugdymosi erdvė – lauko klasė. Joje vyktų dešimt užsiėmimų: klimato kaitos, biologinės įvairovės ir maisto tinklų temomis. Galime atvykti į bet kurią vietą Lietuvoje su penkių asmenų komanda ir šią programą įgyvendinti jūsų mokykloje“, – sakė E. Šimkutė.

Iniciatyva „Gamta mieste“ sulaukė įvertinimo „Lietuvos galios“ apdovanojimuose ir tapo viena iš laureačių „Žalios Lietuvos“ kategorijoje.

Plačiau susipažinti su iniciatyva „Gamta mieste“ galima adresu https://kulturosdirbtuve.lt/paslaugos-gamta-mieste-klimato-kaitos-issukiu-sprendimas-per-maisto-tinklus/