Inovatyvus civilinės saugos modelis ugdo vaikų atsparumą ekstremalioms situacijoms

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus iniciatyva „Inovatyvus civilinės saugos modelis ugdymo įstaigose“ sprendžia vieną svarbiausių šių dienų iššūkių – visuomenės pasirengimą netikėtoms krizėms ir ekstremalioms situacijoms. Projektas telkia ugdymo įstaigos darbuotojus, mokytojus, vaikus ir jų šeimos narius dalyvauti praktinėse pratybose, jų metu jie įgauna naudingų žinių, kaip veikti neįprastomis aplinkybėmis.

„Lietuvoje civilinė sauga mokyklose dažnai apsiriboja teorinėmis pamokomis ar pavienėmis evakuacijos pratybomis. Mūsų siūlomas modelis skiriasi tuo, kad čia atsparumas ugdomas praktiniais įgūdžiais: vaikai mokosi reaguoti į gaisrą, potvynį, avariją, karo ar krizių grėsmes, padėti vieni kitiems, kviesti pagalbą. Iniciatyva nėra vienadienė – pratybos integruojamos į nuolatinį ugdymo procesą, kad visi vaikai, nuo darželinuko iki gimnazisto, žinotų, kaip elgtis nelaimės atveju“, – sakė Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis.

Remiasi praktiniais scenarijais

Pasak pašnekovo, pastarųjų metų įvykiai Europoje aiškiai parodė, kad ugdymo įstaigų pasirengimas ekstremalioms situacijoms nėra tik teorinis klausimas, o svarbus žingsnis stiprinant pilietinį atsparumą ir saugumo kultūrą švietimo sistemoje. Dėl šios priežasties Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje pasirengimas galimoms krizėms tapo kryptinga ir praktine veikla, apimančia ne tik pačius kadetus, bet ir visą švietimo bendruomenę.

„Karo Ukrainoje pradžia labai aiškiai atskleidė vieną nemalonią tiesą – popieriuje planai dažnai egzistuoja, tačiau praktikoje trūksta aiškių veiksmų algoritmų, realių pratybų ir supratimo, kaip elgtis krizinėmis aplinkybėmis. Didelę įtaką mums turėjo partnerių iš Lvivo Krutų didvyrių kadetų licėjaus patirtys. Remdamiesi jų praktiniais pavyzdžiais ir bendradarbiaudami su Karo policijos, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos paramedikais, Kauno policijos ir rinktinės ARAS pareigūnais, Krašto apsaugos savanorių pajėgų II rinktinės karininkais, puskarininkiais ir kariais, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo rinktinės šauliais, pradėjome kurti realų veikimo modelį. Šis procesas natūraliai išaugo į platesnę iniciatyvą – praktines pratybas, ir į jas buvo pakviesti Kauno miesto ugdymo įstaigų vadovai“, – sakė R. Žilaitis.

Pašnekovas atviras – pagrindine problema vis dar išlieka nepakankamas ugdymo įstaigų pasirengimas reaguoti į nelaimes. Mokyklų vadovai dažnai paliekami vieni spręsti krizes, nes dokumentuose viskas atrodo gerai, tačiau niekas neatsako į realius klausimus, pavyzdžiui, ką daryti, jei ugdymo įstaigos vadovas turi mažamečių vaikų ir negali likti mokykloje, kas nutinka, jei lieka tik 20 procentų personalo.

„Šių atsakymų popieriuje dažnai nėra – mes bandome juos rasti praktiškai. Sprendžiame visus kylančius klausimus: kaip organizuoti evakuaciją realiomis sąlygomis, kaip užtikrinti vaikų saugumą, kai situacija vystosi greitai, kaip veikti, kai informacijos mažai, o sprendimus reikia priimti nedelsiant. Krizės ar karo atveju ugdymo įstaigos regionuose gali tapti ne tik pagalbos centrais, bet ir potencialiais taikiniais. Ignoruoti šią realybę būtų neatsakinga“, – dalinosi R. Žilaitis.

Poveikis matomas jau dabar

Pasak pašnekovo, užsienio patirtimi paremto ugdymo modelio teigiamas poveikis neabejotinas – vaikai įgyja pasitikėjimo, geba greičiau ir ramiau reaguoti į netikėtas situacijas, o šeimos tampa stipresnės ir labiau pasirengusios krizei.

„Svarbiausia – aiškumas ir pasitikėjimas. Kadetai žino, kaip elgtis, kur judėti, kam paklusti ir kokia yra jų atsakomybė. Tėvai žino, kad net ir tuo atveju, jei jie nespės atvykti pas vaikus, ugdymo įstaiga turi planą ir geba pasirūpinti jų saugumu. Tai labai sumažina paniką ir neapibrėžtumą, kurie krizės metu yra pavojingiausi. Motyvuoja ir ugdymo įstaigų vadovų palaikymas – jų atvirumas ir drąsa pripažinti, kad problemos egzistuoja ir jas reikia spręsti. Tai leidžia mums ne tik stiprinti vidinį pasirengimą, bet ir dalintis gerąja praktika su kitomis ugdymo įstaigomis, kurios ieško realių, o ne formalių sprendimų“, – sakė R. Žilaitis.

Pašneko teigimu, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus pavyzdžiu jau pasekė Prienų r. Suvalkijos gimnazijos Veiverių Tomo Žilinsko skyrius, Kauno lopšelis-darželis „Girinukas“, taip pat įsitraukia vis daugiau ugdymo įstaigų Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, o Kudirkos Naumiestyje netrukus planuojamos vykdyti pratybos.

„Mokyklų įsitraukimas rodo, kad mūsų iniciatyva turi realų poveikį ir kuria pokytį ne vienoje ugdymo įstaigoje. Džiaugiamės ir nesustosime – artimiausiu metu planuojame bendras pratybas su Kauno miesto ugdymo įstaigomis, taip pat dalyvausime krašto apsaugos viceministro Tomo Godliausko inicijuotame forume „Kaip mokykla turi dirbti karo sąlygomis“, kuris vyks kovo mėnesį KTU Santakos slėnyje. Forume bus pristatyta Kadetų licėjaus praktika, dalyvaus pranešėjai iš Ukrainos ir Izraelio, taip pat vyks veiklų mugė, joje kiekvienas galės praktiškai susipažinti su pasirengimu ekstremalioms situacijoms“, – sakė Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius R. Žilaitis.

Iniciatyva „Inovatyvus civilinės saugos modelis ugdymo įstaigose“ laimėjo „Lietuvos galios“ projekto „Inovatyvios Lietuvos“ apdovanojimą.

Registruokite savo iniciatyvą „Lietuvos galios“ platformoje adresu https://www.lietuvosgalia.lt/