„Lietuvos galios“ tinklalaidė: „Mama mums rūpi“

Šiandien kalbamės su Asta Petraitiene, organizacijos „Mama mums rūpi“ vadove. „Mama mums rūpi“ – tai pogimdyminės depresijos prevencijos iniciatyva, kuri nuo 2019 m. siekia kompleksinių pokyčių Lietuvoje gerinant mamų psichikos sveikatos priežiūrą.

 

 

 

Transkribuota serija:

 

Sveiki, Asta.

 

Sveiki, Auste.

Papasakokite apie iniciatyvą „Mama mums rūpi“. Kaip kilo pati idėja ir kokie yra iniciatyvos pagrindiniai tikslai?

 

Idėja iniciatyvai „Mama mums rūpi“ kilo prieš šešerius  metus man dirbant naujagimių fotografe, nes praktiškai kasdien susiduriu su mamomis, kurios ateina su mažyliais, apie dviejų, trijų savaičių amžiaus, vadinasi, tiek laiko yra po gimdymo, ir pastebėjau tiesiog labai įvairią jų savijautą.

Apie savo pastebėjimus pradėjau kalbėtis su specialistais, pažįstamais psichologais, ginekologais, iš tikrųjų sužinojau, kad yra tokia didelė problema kaip pogimdyminė depresija. Moterys dar ne visai drįsta apie ją kalbėti. Tuo metu tikrai nebuvo daug informacijos apie pačią pogimdyminę depresiją, tiek apskritai apie mamų psichikos sveikatą, ir kažkaip kilo noras daugiau dalintis šia tema, parodyti jos aktualumą, poreikį kažkokios pagalbos ir spręsti problemą.

Iš pradžių buvo tokia vizija, kad tiesiog surinkti į vieną vietą naudingas mamoms su kūdikiais iki metukų veiklas. Tikrai ne į kiekvieną užsiėmimą, kavinę ar kažkur mama su tokiais mažyliais gali nueiti, tokių veiklų iš tikrųjų būna, bet jos galbūt nėra smarkiai viešinamos, todėl norėjosi tiesiog surinkti veiklas, kad mamos žinotų, kur jos su mažyliais gali išlįsti iš namų, pasibūti tarp kitų, pasibendrauti truputį, kaip sakyt, pravėdinti galvą ir pakeisti aplinką.

Vėliau pasidomėjus, kaip gyvena moterys kitose šalyse, pasiklausius atsiliepimų iš užsienyje gyvenančių pažįstamų, iš tikrųjų pamatėm, kad kitose šalyse yra daug įvairios prieinamos pagalbos, labai išgrynintos, labai pritaikytos būtent moterims po gimdymo. Gimė tokia idėja, kad norisi siekti pokyčių Lietuvos valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje.

Nes labai norėjosi, kad ta pagalba pasiektų kuo daugiau mamų ir būtų prieinama. Labai smagu, kad šie pokyčiai Lietuvoje yra įgyvendinami ir jau nuo pernai pagalba yra prieinama. Tai yra mamos su kūdikiais iki metukų apsilankiusios pas šeimos gydytoją gauna klausimų, nukreiptų ir į jų pačių savijautą. Jeigu reikia, gauna nukreipimus pas specialistus. Vyksta ir nemažai mokymų specialistams, ir labiau yra kuruojama iš valstybinio sektoriaus, tikrai labai smagu dėl tokio didelio pasiekimo.

 

Tai puiku. Ir šiuo metu kokios būtų pagrindinės „Mama mums rūpi“  iniciatyvos veiklos?

 

Mes gal labiausiai dabar norim kalbėti, kaip ir anksčiau, apie prevenciškai veikiančius dalykus, kurie pastiprina moterų po gimdymo sveikatą, savijautą, geresnę emocinę savijautą. Viskas tikriausiai susiveda į vieną, nes be psichologinės gerovės mes neturim ir fiziškai geros savijautos, visa ta yra labai susiję.

Tiesiog kalbame apie prevenciškai stiprinančius dalykus, kitaip tariant, apie psichologinį atsparumą, kas gali jį pastiprinti. Tai lengva fizinė veikla, bendravimas su tokiomis pačiomis mamomis, siekimas kontaktų su mamų bendruomenėmis ar  galbūt kita mama, tiesiog stumdančia vežimėlį parke ar kažkur, kad kuo daugiau būtų bendravimo tokioms pačioms. Kad artimieji kuo daugiau įsitrauktų į vaiko priežiūrą, nes mamai iš tikrųjų reikia palaikymo, realios pagalbas tokiu tikrai nelengvu etapu, nes net ir sportininkai nesitiki, pirmą savaitę pradėję sportuot, nubėgti maratoną, jie ruošiasi pamažu viskam.

Žinant, kad po gimdymo nusimato gan intensyvus psichologiškai ir fiziškai etapas, tikrai verta tam pasiruošti, truputėlį pasistiprinti iš anksto. Tad kartu organizuojam terapines grupes mamoms, jos yra skirtos pastiprinimui, jų resursų atstatymui, ir renkamės daryti nuotoliu, kad tos grupės būtų prieinamos moterims iš įvairių Lietuvos regionų.

Taip pat minime Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. Kitose šalyse šita diena yra minima jau apie dešimt metų, mes minime jau trečius metus, ir prisijungia tikrai nemažai miestų Lietuvoje ir mamų bendruomenių apskritai. Kalbame apie mamų psichikos sveikatą, apie tai, kad daugiau mamų ir jų artimųjų žinotų, kad yra tokia liga kaip pogimdyminė depresija, kad mokėtų atpažinti simptomus, žinotų, kada ir į ką kreiptis, ieškotų pagalbos pas specialistus.

Tikrai Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, turime nemažai įvairių senesnių nuostatų apie vaikų auginimą, kaip mama turi jaustis. Toks požiūris mamoms ne visada padeda, ir norisi šiek tiek formuoti atsvarą su informacija, kuri labiau mamas palaikytų ir padėtų.

 

Veikiate realiai visoje Lietuvoje, ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose, su kuo galbūt bendradarbiaujate, kas įsitraukia į tų veiklų įgyvendinimą?

 

Didžioji dauguma savanorių iš tikrųjų yra mamos, tokios pačios mamos, kurios galbūt neseniai pagimdė, pačios patyrė, kad motinystė tikrai gali būti visokia. Nebūtina patirti pogimdyminę depresiją tam, kad suprastum, kad yra toks tikrai sunkesnis etapas, kad mamoms reikia palaikymo.

Tai dažniausiai matau, kad prisijungia mamos ar visai neseniai po gimdymo, ar jau praėjus keliems metams, jos nori kažką keisti, nori kažką daryti. Dažnai prisijungia su klausimais, ką galėtų padaryti savo mieste ar miestelyje, pirmi žodžiai dažniausiai būna: „Žinokit, pas mus nieko nėra, nieko nevyksta, jokių čia susitikimų, jokių veiklų mamoms, tai kažką reikia daryti“. Tai, kaip sakau, dažniausiai prisijungia mamos, kurios nori kažką daryti, truputėlį daugiau, kad padėtų palaikyti kitas šitame etape.

Organizuojate kiekvienais metais didelį ėjimo renginį, į kurį įsitraukia daug mamų, gal galite plačiau papasakoti apie jį, koks yra renginio tikslas ir kas minima tą dieną?

 

Šitą renginį organizuojame norėdami paminėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną ir mamoms priminti, kad joms reikia rūpintis savimi, ne tik mažyliu, nes mamos labai dažnai įkrenta į rūpestį tik mažyliui, ir kad aplinkiniai, kurių šeimoje, artimoje aplinkoje yra neseniai pagimdžiusi mama, žinotų apie įvairius jausmus, kuriuos  patiria mama, apie tai, kad jai reikia palaikymo,  paskatinti, padrąsinti juos įsitraukti su realia pagalba mamai, kad jai būtų šiek tiek lengviau atsitraukti.

Organizuoja šiuos renginius tos pačios mamos savanorės savo miesteliuose. Dar labai stengiamės bendradarbiauti su visuomenės sveikatos biurais, jie turi specialistų, kurie ir šiaip dirba šitoje srityje, tiesiog kartu sujungus jėgas galim padaryti gerokai masiškesnius ir turtingesnius edukacine prasme šiuos renginius.

 

Gal galite pateikti kelis pavyzdžius, kaip atrodo patys renginiai?

 

Šiaip renginiuose skatinu, kad jie būtų tarsi sudaryti iš kelių dalių: dalis tokio lengvo prasiėjimo, pasivaikščiojimo kažkur per miestą, parką,  tada, kad būtų edukacinė dalis, kur gali psichologai arba kineziterapeutai pasidalinti savo patirtim, kuri yra vienaip ar kitaip naudinga mamoms po gimdymo.

Stengiamės kalbėti apie mamų psichikos sveikatą, dalintis patirtimis, daryti diskusijas,  prisijungia mamos, kurios jau prieš kelis metus praėjo šitą etapą ir gali pasidalinti, kas joms padėjo. Kaip jį galima palengvinti, kaip smagiau praeiti tai, kas yra kartais sunku, nelengva, jeigu mamos būna vienos, jaučiasi vienišos ir panašiai, kur gauti paramą, palaikymą, kur galima prireikus kreiptis į specialistus jų mieste.

 

Netrukus vyks ir šių metų ėjimas. Gal gali pasidalinti trumpa informacija?

 

Šiemet ši diena išpuola gegužės 7 d., trečiadienį. Tai yra kilnojama šventė, ji minima pirmą gegužės trečiadienį.  Jau turiu suvestines ir matau, kad šiemet jungiasi virš 20 miestų.

Planuojam iš tikrųjų smagiai, pamažu, savanorės dalinasi, kuria jau renginius, kurie netrukus matysis „Facebook“ paskyroje, ir nuėjus į ją prie įvykių galima bus pamatyti, kokie renginiai vyks įvairiuose miestuose.

 

Kas klausosi, gali pasižiūrėti.

 

Prie jų tikrai drąsiai galima jungtis, drąsiai palaikyti mamas.

 

Kaip jūsų organizacijoje yra su savanoriais? Minėjote, kad daug mamų prisijungia. Kviečiate prisijungti naujus savanorius, koks procesas būtų?

 

Taip, savanorius tikrai kviečiam, jie tikrai gali prisijungti bet kada. Didžiausias srautas prisijungimo dažniausiai ir būna prieš tuos renginius. Moterys rašo tiesiog ar klausia, ar nėra pas mus kažkas planuojama, ar vyks, gal reikia prisidėti, padėti. Dabar tai irgi pastebiu. Jei tik kyla minčių, norų, tikrai drąsiai galima susirašyti tiek paštu, tiek „Facebook“ paskyroje arba „Instagram’e“, kur tik patogiau, galima parašyti, brūkštelti, pasidalinti apie savo matymus, apie savo norus kažką daryti, tikrai galiu padėti kuruojant tiek Pasaulinės mamų psichikos sveikatos dienos renginius jūsų mieste, galiu pakuruoti, pamentoriauti, jeigu norėtumėte kurti mamų bendruomenę savo miestelyje, nes tai labai stipri prevencinė priemonė, ir labai smagi, dėl ko, kaip ir sakiau, labai dažnai prisijungia moterys  iš įvairių miestų. Žodžiu, jeigu kyla minčių, tai drąsiai rašykite ir susirašysim, įtrauksiu į bendras komandas.

 

Labai smagu matyti, kad auganti bendruomenė ir tokia aktyvi, norinti prisidėti, įsitraukti į veiklas ir organizuoti netgi veiklas. Taip pat esate ir „Lietuvos galios“ bendruomenės nariai. Kokią vertą jaučiate būdami šioje bendruomenėje?

 

Galvojant apie „Lietuvos galią“, tikrai nemažai renginių jau būta. Visų pirma, toks labai žmogiškas smagumas yra tiesiog pabūti, kaip aš sakau, tarp tokių pačių. Kaip ir visiems kitiems, kyla tokios mintys, kad norisi susirasti bendraminčių žmonių, kurie veikia panašiais principais, tas yra labai smagu.

Paskutinis renginys labai apie tai skambėjo, kad gera pabūti tarp tokių pačių žmonių, kurie daro, kurie mato kažkokias problemas ir jiems rūpi, jie negali praeiti pro matomus sunkumus arba kito žmogaus patiriamas problemas, nori kažką padaryti, nukreipti savo energiją į kūrimą, į tai, ką aš galiu padaryti.

Visų pirma, man šitas aspektas labai smagus, kartu yra labai naudinga pasibūti bendruomenėje, pasisemti žinių, kurių yra apstu kiekviename renginyje, nes jie visi būna skirti kažkokiai temai stiprinti, tikrai yra labiau patyrusių organizacijų, kurios galbūt paaugusios arba tiesiog didesnės, arba labiau praėjusios tam tikrus procesus, dalinasi savo patirtimi, savo įžvalgomis, ir tikrai gali labai daug ką pasiimti ir pritaikyti savo organizacijos augimui, veiklai ir panašiai. Ir kartu sužinai, ko gali pasiklausti, jeigu kažkas neaišku ar kažkas nesigauna. Tai ir bendrystė, ir žinios. Labai smagiai nuteikia ir labai smagu kartu pasibūti.

 

Labai gera girdėti, kad ir naudinga, ir smagu, ir vertę matote. O kokie yra jūsų organizacijos ateities planai? Na žinoma, netrukus bus jūsų metų renginys. Ar esate dar kažką nusimatę?

 

Iš tikrųjų tos veiklos kaip ir labai panašios, jau kelis metus išsikėlę, kad svarbiausia yra kalbėti apie mamų psichikos sveikatą, prevencijos būdus, apie pagalbos kontaktus, kad būtų tam tikra informacija, liečianti šitą temą, surinkta vienoje vietoje ir transliuojama, kad kuo daugiau mamų sužinotų. Taip pat terapinės grupės, kaip minėjau, kiek pavyksta gauti finansavimo vienu ar kitu būdu, stengiamės jas daryti nuotoliniu būdu, tai labai palengvina priėjimą daugumai mamų, kurioms kartais tai būna vienintelė pasiekiama pagalba. Labai norisi tai tęsti ir taip pat tęsti Pasaulinės mamų psichikos sveikatos dienos renginius, nes jie labai padeda pasiekti tiek mamas, tiek jų artimuosius, tiek skleisti informaciją.

 

Taip, puiku. Tai ir linkiu, kad toliau transliuotumėt ir jungtųsi vis daugiau mamų, vis daugiau organizacijų būtų įtraukiamos į jūsų veiklas. Ši tema iš tikrųjų labai aktuali ir vis daugiau dabar apie tai kalbama ir atsižvelgiama. Linkiu, kad taip būtų ir toliau.

 

Taip, labai iš tikrųjų smagu, kad daugėjo ir organizacijų įvairių, kurios dirba šitoje srityje, valstybinis sektorius daugiau dėmesio skiria. Pamažu suprantame, kad psichikos sveikatą turime visi, nors tas terminas kartais truputėlį gąsdina. Bet tada galvojame kaip apie savo emocinę sveikatą, tiesiog apie mūsų vidinę savijautą. Tai yra labai svarbu ir smagu, kad kuo toliau, tuo daugiau apie tai kalbama, ir kuo toliau, tuo daugiau apie tai žinių yra, ir tikrai galime kažką pasidaryti sau geriau. Tai dėkui labai.

 

Ačiū.